apgriežti — tr., apgriẽžti, ia, àpgriežė Slm 1. apipjauti, aprėžti, apskrieti: Apgriežk dugną dėl kubilo, t. y. apskriesk J. Apgriẽžk velėną iš paežio ir atnešk darželin lovelėm aptaisyt Kp. Aš kojas [paskerstai kiaulei] su peiliu apgriešiu, o tu nulaužk… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgriežti — tr., atgriẽžti, ia, àtgriežė Kp, Slm 1. atpjauti, atrėžti: Atgriežk man to obuolio kraščiuką Vdžg. Atgriežti griežinį ridiko, morko, sėtinio J. Atgriežk ir man sūrio riekę Up. Atgriežė (atriekė) duonos abraką Krkl. 2. daržovėms, javams šaknis… … Dictionary of the Lithuanian Language
atgroti — 1. tr. išgriežti nustatytą laiką (ppr. apmokamiems muzikantams); pagriežti visą kokį muzikos dalyką: Trejas vesel jas šiemet atgrojau Slm. | Atgrojau pol ką ir išėjau Slm. 2. refl. griežti iki nebenorint: Jau atsigrojo: armonikos nė rankon… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmainyti — tr. 1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainysit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103. | refl. tr., intr … Dictionary of the Lithuanian Language
griežti — ia, ė, griẽžti 1. tr. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes griežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) Skr. Gulsčio medžio viršūnę griežti J. 2. tr. lupti, gramdyti, gremžti: Griežia ligoniui votį, akį Š. Kad akis iš kaktos griežtų … Dictionary of the Lithuanian Language
griežtuvas — griežtùvas sm. (2) 1. muzikos instrumentas; smuikas: Jonukas pats pasidirbo sau griežtuvą iš lentelės ir arklio ašutų J.Jabl. Pasiėmė griežtuvą ir pradėjo griežti rš. 2. R, K, Š įrankis, mediniam indui dugną dedant, graižtvoms išgriežti, išrėžti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūduoti — 1. intr. atlikti dūdele kokią melodiją: Jis visaip kaip su ta dūdele išdūduoja Jnšk. 2. tr. išgriežti: Giesmę kas ažgiedos kokią, tai aš išdūduosiu Nmč. dūduoti; įdūduoti; išdūduoti; padūduoti; pardūduoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgraižyti — 2 išgraižyti iter. išgriežti 5: Ratais pievą išgraižė Krkl. Išgraižytas kelias, prasta važiuoti Pc. | prk.: Vėjas išgraižys veidą rš. graižyti; apgraižyti; atgraižyti; įgraižyti; išgraižyti; nugraižyti; prigraižyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išgroti — tr. 1. išgriežti: Sakyk, ko toks šiemet sulysęs, kad net šonkauliais galima valsus išgroti? rš. 2. išlošti: Dar tos provos neišgrojo Vžn. 3. prk. ką nors smarkiai padaryti (išmušti, išvaryti ir pan.): Man važiuojant, koks žmogus su savo rogutėm… … Dictionary of the Lithuanian Language
išimti — išim̃ti, ìšima (ìšema), išėmė tr. 1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
